Tikėtina, kad jūs ar jūsų pažįstamas asmuo patyrė nerimo sutrikimą. Nerimas yra labiausiai paplitusi psichikos sveikatos problema pasaulyje, o mokslininkai apskaičiavo, kad bet kuriuo metu jis paveikia daugiau nei septynis procentus pasaulio gyventojų. Nepaisant to, kaip tai yra įprasta, nerimą gali būti sunku pastebėti, nes jis dažnai atrodo labai skirtingas. Yra daug nerimo sutrikimų tipų, o vieno žmogaus simptomai gali būti nepanašūs į kito. Jei manote, kad jūsų pažįstamas asmuo kenčia nuo nerimo sutrikimo, galite pagerinti savo sugebėjimą pastebėti būklę. Sužinokite, kaip atskirti skirtingų tipų nerimo sutrikimus, mokytis apie nerimo rizikos veiksnius ir ieškoti specifinių simptomų.
Žingsniai
1 dalis iš 3: Nerimo sutrikimų tipų žinojimas
Žingsnis 1. Sužinokite apie generalizuotą nerimo sutrikimą
Generalizuotas nerimo sutrikimas arba GAD apima nuolatinį nervų ar įtampos jausmą, net jei nėra akivaizdžių stresorių. Žmonės, turintys GAD, gali jausti, kad netrukus įvyks kažkas blogo, arba jie gali įsivaizduoti visus būdus, kaip kažkas gali nutikti ne taip.
- Žmonėms, sergantiems GAD, dažnai sunku susidoroti su pokyčiais. Jie gali nerimauti ar nusiminti, kai pasikeičia planai ar atsitinka kažkas netikėto.
- GAD gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip galvos, pilvo ir raumenų įtampa.
Žingsnis 2. Susipažinkite su socialiniu nerimu
Socialinis nerimas yra nerimo sutrikimas, apimantis stiprią baimę ar savimonę socialinėse situacijose. Žmonės, turintys socialinį nerimą, bijo save sugėdinti ar būti išjuokti kitų, o kai kurie iš jų stengiasi apskritai išvengti socialinių situacijų.
- Dažni fiziniai socialinio nerimo simptomai yra paraudimas, drebulys, prakaitavimas ir greitas širdies plakimas.
- Asmuo, kuris vengia dalyvauti grupiniuose pokalbiuose ar veikloje, atsisako vienas eiti į nepažįstamas vietas arba vartoja alkoholį ar narkotikus, kad atsipalaiduotų prieš socialines situacijas, gali patirti socialinį nerimą.
- Žmonės, turintys socialinį nerimą, gali tyliai kentėti dėl rimtų asmeninių ar sveikatos problemų, todėl jiems nereikės bendrauti su kitais žmonėmis. Jie taip pat gali stengtis savarankiškai spręsti sudėtingas situacijas, o ne prašyti pagalbos.
Žingsnis 3. Skaitykite apie obsesinį-kompulsinį sutrikimą (OKS)
OKS yra nerimo sutrikimas, apimantis įkyrias mintis, vadinamas obsesijomis, ir pasikartojančius veiksmus, vadinamus prievartomis. Kažkas, turintis OKS, bando atsikratyti savo įkyrių minčių priverstiniu elgesiu.
- Pavyzdžiui, kažkas, turintis OCD, gali nerimauti dėl mikrobų ir nešvarumų. Dėl to jie gali priverstinai nusiplauti rankas arba išvalyti virtuvę.
- Žmonės, sergantys OKS, gali bandyti valdyti savo nerimą, kontroliuodami savo aplinką.
- Jie taip pat gali neįprastai ilgai pasilikti ar apsėsti nemalonaus ar nerimą keliančio įvykio.
Žingsnis 4. Sužinokite apie fobijas
Fobijos yra intensyvi, neracionali konkrečių situacijų, objektų ar gyvūnų baimė. Žmonės, kenčiantys nuo fobijų, paprastai žino, kad jų baimė yra nepagrįsta, tačiau gali nesugebėti įveikti savo nerimo be gydymo. Asmuo, turintis fobiją, gali vengti įprastų situacijų, tokių kaip vairavimas ar liftas.
Įprastos fobijos apima baimę skristi, uždarų ar plačiai atvirų erdvių baimę, aukščio baimę ir tam tikrų gyvūnų, tokių kaip gyvatės, baimę
Žingsnis 5. Tyrinėkite panikos sutrikimo simptomus
Žmonės su panikos sutrikimu patiria pasikartojančius panikos priepuolius, dažniausiai be akivaizdžių priežasčių. Panikos priepuoliai gali būti bauginantys ir suklaidinantys tiek išpuolį patyrusį asmenį, tiek visus, kurie žiūri į jį. Jie gali būti labai varginantys ir gali imituoti rimtesnių sveikatos problemų, tokių kaip širdies priepuolis, simptomus. Dažni panikos priepuolio simptomai yra šie:
- Intensyvi mirties baimė arba artėjančios pražūties jausmas
- Drebulys
- Galvos svaigimas ar apsvaigimas
- Veido ir galūnių tirpimas ar dilgčiojimas
- Krūtinės skausmas ar spaudimas
- Pykinimas ar pilvo skausmas
- Dusulys
- Greitas širdies ritmas
- Nerealumo jausmas
Žingsnis 6. Sužinokite apie potrauminio streso sutrikimą (PTSS)
PTSS yra nerimo sutrikimas, pasireiškiantis kai kuriems žmonėms, kurie liudija bauginančius ar gyvybei pavojingus įvykius. Smurtinės avarijos, teroristiniai išpuoliai ir karinė kova yra keletas potyrių, galinčių sukelti PTSD. Žmonės, turintys šį sutrikimą, patiria prisiminimus, sunkią nemigą, košmarus ar įkyrius prisiminimus. Jie dažnai būna lengvai išsigandę ar nustebę (hipervigilantiniai). Jie gali vengti situacijų, primenančių jiems apie trauminį įvykį, arba turėti panikos priepuolių, susijusių su jų atsiminimais.
- Žmonėms, sergantiems PTSS, dažnai kyla įvairių situacijų ir dirgiklių baimė, net jei jie neturi nieko bendra su pradiniu trauminiu įvykiu.
- Sergantys PTSS gali vengti išeiti iš namų, kad sumažintų tikimybę patirti sukeliantį įvykį.
2 dalis iš 3: Rizikos veiksnių supratimas
Žingsnis 1. Apsvarstykite, ar nerimas kyla žmogaus šeimoje
Kartu su aplinkos ir socialiniais veiksniais genetika vaidina svarbų vaidmenį nustatant, ar kam nors atsiras nerimo sutrikimas. Žmonės, kurių tėvai ar broliai ir seserys turi nerimo sutrikimų, dažniau patiria nerimo problemų.
Net jei kas nors žmogaus šeimoje turi tam tikrą nerimo sutrikimą, tai nebūtinai reiškia, kad atitinkamas asmuo turės tą patį sutrikimą. Tai tiesiog reiškia, kad jiems yra didesnė rizika susirgti bet kokio tipo nerimo sutrikimais
Žingsnis 2. Žinokite, kad moterys yra labiau linkusios į nerimo problemas nei vyrai
Tyrimai parodė, kad moterims yra didesnė rizika nei vyrams susirgti bet kokio tipo nerimo sutrikimais, išskyrus OKS. Tačiau lytis nėra viskas - atminkite, kad daugeliui vyrų taip pat išsivysto nerimo sutrikimai.
Žingsnis 3. Atsižvelkite į žmogaus gyvenimo patirtį
Žmonės, kurie sunkiai sirgo ar patyrė trauminių įvykių, turi didesnę riziką susirgti nerimo sutrikimu. Fizinė ar emocinė prievarta, stresinės gyvenimo situacijos ir narkotikų ar alkoholio vartojimas kelia pavojų asmeniui, kad jam gali kilti nerimo problemų. Patirtis su vaikystės patyčiomis ar hiperkritiškais tėvais taip pat gali prisidėti prie nerimo sutrikimų vystymosi.
Žingsnis 4. Pagalvokite apie žmogaus temperamentą
Žmonės, turintys nervų polinkį, labiau linkę susirgti nerimo sutrikimu. Droviems vaikams taip pat yra didesnė rizika susirgti socialiniu nerimu vėliau.
Drovumas ir socialinis nerimas nėra tas pats. Tačiau tarp šių dviejų yra ryšys
5 žingsnis. Pagalvokite, ar žmogus yra perfekcionistas
Perfekcionizmas yra didelis nerimo prognozuotojas. Žmonės, turintys perfekcionistinių polinkių, dažnai mąsto nespalvotai. Jei jie to nepadaro tobulai, jie laiko tai nesėkme. Tai gali sukelti nerimą keliantį, savikritišką mąstymą.
Žingsnis 6. Apsvarstykite, ar asmuo turi kitų psichinės sveikatos problemų
Nerimas dažnai lydi kitus psichikos sutrikimus. Visų pirma nerimą keliantys žmonės taip pat linkę į depresiją. Tais atvejais, kai nerimas egzistuoja kartu su kitu sutrikimu, kiekviena būklė gali pabloginti kitą.
- Pavyzdžiui, žmogus, turintis ir nerimą, ir depresiją, gali jausti nerimą dėl savo žemos nuotaikos ir nesugebėjimo išeiti iš namų. Šis nerimas gali juos dar labiau paralyžiuoti, sukurdamas užburtą ratą.
- Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis dažnai pasireiškia kartu su nerimo sutrikimais. Kai kurie žmonės piktnaudžiauja narkotikais, bandydami savarankiškai gydyti nerimo simptomus.
3 dalis iš 3: Ženklų pastebėjimas
1 žingsnis. Paklauskite savęs, ar atrodo, kad žmogus labai nerimauja
Per didelis nerimas yra didžiausias nerimo sutrikimo rodiklis. Jei kas nors atrodo nuolat susirūpinęs dėl to, kas nekliudytų kitiems žmonėms, jis gali turėti tokią būklę kaip generalizuotas nerimo sutrikimas.
Pavyzdžiui, jei jūsų draugė nerimauja dėl to, kad vieną savaitę neišeis iš kolegijos, ir kitą savaitę bijo, kad jos katė serga vėžiu, ir nėra jokių požymių, kad kuris nors iš šių dalykų yra tiesa, ji gali turėti generalizuotą nerimo sutrikimą
Žingsnis 2. Ieškokite savimonės požymių
Asmuo, turintis socialinį nerimą, gali atrodyti labai drovus ir užsisklendęs arba gali būti akivaizdžiai nervingas, kai bendrauja su kitais. Jie taip pat gali turėti tendenciją lyginti save su kitais. Atkreipkite dėmesį, ar žmogus lieka grupių pakraštyje, ar anksti palieka socialines situacijas, ar nesiliauja šalia draugo, kad išvengtų bendravimo vienas.
Žingsnis 3. Apsvarstykite, ar žmogus atrodo irzlus ar neramus
Nerimą keliantys žmonės dažnai jaučiasi tarsi sužeisti ir negali atsipalaiduoti. Tai gali paskatinti pasipiktinti kitais ar elgtis nekantriai. Toks elgesys gali turėti neigiamos įtakos asmens santykiams su šeima, draugais ar bendradarbiais.
Pvz., Jei atrodo, kad jūsų motina nuolat jus erzina dėl smulkmenų, tokių kaip tai, kaip gaminate maistą ar sutvarkote kambarį, pagalvokite, ar nerimas gali būti jos susierzinimo priežastis
Žingsnis 4. Pažvelkite į asmens socialinius įpročius
Nerimaujantys žmonės dažnai vengia išeiti, nebent to reikia, todėl jie gali tapti socialiai izoliuoti. Ar žmogus išeina pas draugus, dalyvauja pomėgiuose ar savanoriauja? Jei kas nors neišeina iš namų, nebent atlieka būtinas užduotis, pvz., Eina į darbą ir perka maisto produktus, jis gali kovoti su nerimu.
Žingsnis 5. Būkite budrūs dėl fizinių simptomų
Nerimas paprastai sukelia fizinius požymius, kuriuos galite pastebėti, jei atkreipiate dėmesį. Jei kas nors lengvai parausta, dreba ar skundžiasi galvos skausmais, pilvo skausmais, raumenų įtampa ar nemiga, jį gali kankinti nerimas.
Nerimas taip pat gali turėti įtakos žmogaus apetitui ir (arba) svoriui. Apetito praradimas, per didelis valgymas ir reikšmingas svorio pasikeitimas gali būti nerimo sutrikimo simptomai
Žingsnis 6. Stebėkite atminties ir koncentracijos problemas
Žmonėms, turintiems nerimo sutrikimų, gali būti sunku sutelkti dėmesį, įsisavinti informaciją ar prisiminti dalykus. Dėl to jiems gali kilti sunkumų atliekant sudėtingas užduotis ar išlaikant minties eigą.
Žingsnis 7. Pasikalbėkite su žmogumi
Kartais nerimas visai nesukelia jokių išorinių ženklų. Nerimauti gali kiekvienas, net ir atrodantis gerai prisitaikęs ir patogus socialinėje aplinkoje. Jei nerimaujate, kad pažįstamas žmogus gali kovoti su nerimu, geriausias būdas tai išsiaiškinti yra pasikalbėti su juo.
Atidarykite pokalbį sakydami kažką panašaus: „Pastebėjau, kad pastaruoju metu atrodote šiek tiek pakeliui. Ar viskas gerai?" Venkite, kad jie jaustųsi sąmoningi. Jie tikriausiai įvertins, kad jūs jiems pakankamai rūpi, kad galėtumėte pas juos užsiregistruoti
EKSPERTŲ PATARIMAS
liana georgoulis, psyd
licensed psychologist dr. liana georgoulis is a licensed clinical psychologist with over 10 years of experience, and is now the clinical director at coast psychological services in los angeles, california. she received her doctor of psychology from pepperdine university in 2009. her practice provides cognitive behavioral therapy and other evidence-based therapies for adolescents, adults, and couples.
liana georgoulis, psyd
licensed psychologist
acknowledge, but don't encourage the anxiety
when you're talking to someone with anxiety, try to summarize and acknowledge their emotions, without encouraging their fears. for instance, you might say, 'it sounds like you're really worried about losing your job. i can see how that would bother you, but it doesn't sound like that's likely to happen. is there anything i can do to help you think through this?'
