Kraujo skiedikliai (antikoaguliantai) yra receptinių vaistų klasė, mažinanti kraujo krešulių susidarymą, kad sumažėtų širdies priepuolio ar insulto rizika. Antikoaguliantai padeda daugeliui žmonių, tačiau jie taip pat gali kelti didelę neigiamo šalutinio poveikio riziką. Pasitarkite su gydytoju apie galimą vaistų sąveiką ir gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali turėti įtakos jūsų sveikatai, jei vartojate kraują skystinančių vaistų.
Žingsniai
1 dalis iš 4: Vengimas sąveikauti su vaistais
Žingsnis 1. Raskite NVNU ir aspirino alternatyvas
Nestipriam skausmui malšinti dažniausiai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir aspirinas. Tačiau vartojant šiuos vaistus vartojant antikoaguliantus, gali padidėti per didelio kraujavimo rizika. Jei vartojate kraujo skiediklius, geriausia ieškoti alternatyvių nereceptinių skausmo malšintuvų.
- Acetaminofeno vaistus paprastai saugu vartoti kartu su kraujo skiedikliais, tačiau jų negalima vartoti didelėmis dozėmis, nes tai gali pakenkti kepenims.
- Pasitarkite su gydytoju apie acetaminofeno vartojimą kaip alternatyvą aspirinui ar NVNU.
Žingsnis 2. Venkite vaistų, kurie sukelia kraujo krešulių susidarymą
Kai kurie receptiniai vaistai padidina organizmo gebėjimą susidaryti kraujo krešuliams. Šie vaistai gali sukelti komplikacijų, jei šiuo metu vartojate antikoaguliantus, kurie skystina kraują ir neleidžia susidaryti trombams. Įprasti vaistai, kurie gali sumažinti kraujo skiediklio antikoaguliantų poveikį, yra, bet neapsiribojant:
- Karbamazepinas (Tegretol) - prieštraukulinis ir nuotaikos stabilizatorius.
- Fenobarbitalis (Luminal) - prieštraukulinis vaistas, kuris taip pat malšina nerimą.
- Fenitoinas (Dilantinas) - prieštraukulinis vaistas.
- Rifampinas (Rifadinas) - gydo tuberkuliozę (TB).
- Vitaminas K - vitaminas, skatinantis kraujo krešėjimą.
- Cholestiraminas (Questran) - mažina cholesterolio kiekį.
- Sukralfatas (karafatas) - antacidinis vaistas, vartojamas opoms gydyti.
Žingsnis 3. Žinokite, kurie vaistai taip pat skystina kraują
Kaip kai kurie vaistai sukelia kraujo krešulių susidarymą, kiti vaistai skystina kraują. Jei jau vartojate antikoaguliantų, kraujas gali tapti per plonas. Suplanuokite papildomus kraujo tyrimus su savo gydytoju, jei turite vartoti antibiotikus, priešgrybelinius vaistus ar kitus vaistus, kurie yra žinomas antikoaguliantas. Kai kurie įprasti antikoaguliantai apima, bet neapsiriboja:
- Amiodaronas (Cordarone ir Pacerone) - antiaritminis vaistas, naudojamas nereguliariam širdies plakimui ištaisyti.
- Co -trimoxazole (Bactrim ir Septra) - antibiotikas.
- Ciprofloksacinas (Cipro) - antibiotikas.
- Klaritromicinas (Biaxin) - antibiotikas, kuris taip pat naudojamas kai kurioms opoms gydyti.
- Eritromicinas - antibiotikas.
- Flukonazolas (Diflucan) - priešgrybelinis.
- Itrakonazolas (Sporanox) - priešgrybelinis.
- Ketokonazolas (Nizoral) - priešgrybelinis.
- Lovastatinas (Mevacor) - vaistas nuo cholesterolio.
- Metronidazolas (Flagyl) - antibiotikas.
2 dalis iš 4: gyvenimo būdo pakeitimai
Žingsnis 1. Apribokite maisto produktus, kuriuose gausu vitamino K
Valgydami dietą, kurioje gausu vitamino K, gali padidėti organizmo gebėjimas susidaryti kraujo krešuliams. Tai gali sumažinti antikoaguliantų veiksmingumą, nes sumažėja jų gebėjimas skystinti kraują ir išvengti kraujo krešulių.
- Žaliosios lapinės daržovės, tokios kaip špinatai, kopūstai, žalumynai ir salotos, yra daug vitamino K ir gali pakeisti kraują skystinančių vaistų veiksmingumą.
- Kryžmažiedžių daržovių, tokių kaip brokoliai, Briuselio kopūstai, kopūstai ir šparagai, yra daug vitamino K, todėl jų reikėtų vengti.
- Kitos daržovės, kurių reikėtų vengti arba vartoti ribotais kiekiais, yra šaldyti žirniai ir okra.
- Pasitarkite su savo gydytoju ir (arba) mitybos specialistu apie subalansuotą mitybą, kuri neturės įtakos vaistų veiksmingumui.
Žingsnis 2. Venkite žolelių, kurios keičia jūsų INR
Kai kurios žolelės veikia kaip natūralūs kraujo skiedikliai. Jei vartojate šių žolelių, kai vartojate antikoaguliantų, kraujas gali tapti per plonas. Dėl to gali atsirasti kraujosruvų ir kraujosruvų, o tai gali sukelti papildomų komplikacijų.
- Venkite žolelių arbatų.
- Venkite vartoti vaistažolių papildų, įskaitant (bet neapsiribojant) liucerną, gvazdikėlius, ežiuolę, imbierą, Bilko gingko, ženšenį, žaliąją arbatą ir jonažolę.
3 žingsnis. Nutraukite nikotino ir alkoholio vartojimą
Nikotinas gali padidinti kraujo krešulių ir širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Alkoholis gali sumažinti kai kurių kraujo skiediklių veiksmingumą. Tai taip pat gali sukelti kraujavimą iš skrandžio, kuris gali būti per didelis dėl antikoaguliantų.
Dirbkite su savo gydytoju, kad sudarytumėte planą mesti rūkyti ar gerti, jei šiuo metu reguliariai vartojate nikotino ar alkoholio
Žingsnis 4. Pasitarkite su gydytoju apie vitaminus ir papildus
Daugelis vitaminų ir papildų turi įtakos jūsų organizmo gebėjimui gaminti kraujo krešulius. Vartojant kartu su antikoaguliantais, šie vitaminai ir papildai gali sukelti vidutinio sunkumo ar sunkias medicinines komplikacijas.
- Jei vartojate kraują skystinančių vaistų, nevartokite vitaminų, kuriuose yra daugiau nei rekomenduojama paros vitaminų A, E ar C dozė.
- Reikėtų vengti žuvų taukų, česnako aliejaus ir imbiero papildų.
- Svogūnų ir česnakų ekstraktai dažniausiai parduodami kaip papildai, tačiau jie gali turėti įtakos jūsų INR, todėl jų reikėtų vengti.
Žingsnis 5. Informuokite savo gydytoją apie tolimas keliones
Žmonėms, kurie keliauja ilgus atstumus, paprastai apibrėžiamus kaip kelionė, trunkanti ilgiau nei keturias valandas, gali būti padidėjusi kraujo krešulių susidarymo rizika. Tai apima keliones automobiliu, autobusu, traukiniu ar lėktuvu.
Jei vartojate kraują skystinančių preparatų, gydytojas gali patarti pakeisti vaistų vartojimo tvarkaraštį, kad išvengtumėte kraujo krešulių rizikos kelionės metu
3 dalis iš 4: Susižalojimo rizikos mažinimas
Žingsnis 1. Venkite nutraukti vaistų vartojimą
Vartojant kraują skystinančius preparatus, jei esate sužeisti, gali padidėti kraujavimo rizika, būtina toliau vartoti šiuos vaistus, kad išvengtumėte kitų rimtų komplikacijų, tokių kaip insultas, plaučių embolija ar miokardo infarktas. Būtinai tęskite vaistų vartojimą, nebent gydytojas patars jų nutraukti.
2 žingsnis. Užkirsti kelią sužalojimams
Kadangi antikoaguliantai sumažina organizmo gebėjimą susidaryti kraujo krešuliams, per didelio kraujavimo rizika yra žymiai didesnė. Galite sumažinti traumų riziką, kuo labiau sumažindami kontaktą su aštriais daiktais ir vengdami kontaktinių sporto šakų/užsiėmimų.
- Būkite labai atsargūs naudodami peilius, žirkles ir skutimosi peiliukus. Galbūt nuspręsite pereiti prie elektrinio skustuvo, jei nuskusite bet kurią kūno dalį.
- Būkite atsargūs kirpdami nagus ir kojų nagus, kad išvengtumėte per didelio kraujavimo iš odelių.
- Laikykitės mažai ir nekontaktinės veiklos, tokios kaip plaukimas ir vaikščiojimas.
- Pasitarkite su savo gydytoju prieš pradėdami bet kokį naują pratimų režimą ar sportą/veiklą.
- Taip pat galite aptarti savo vaistų vartojimo galimybes su gydytoju, kad surastumėte tą, kuris kelia mažiausią kraujavimo pertekliaus riziką, jei esate sužeistas.
Žingsnis 3. Naudokite apsauginę įrangą
Jei vartojate antikoaguliantus, turite būti labai atsargūs, kad nesusižeistumėte. Tai apima atsargumo priemones, kai dirbate namuose ar tiesiog keliaujate savo bendruomenėje.
- Dėvėkite apsauginį šalmą bet kada, kai važinėjate riedučiais, riedlente, važinėjate dviračiu ar motoroleriu arba pasirenkate saugesnę veiklą.
- Pasirinkite batus ir šlepetes neslystančiais padais, kad sumažintumėte kritimo riziką.
- Dirbdami kieme, būtinai mūvėkite batus ir sodo pirštines. Taip pat galite mūvėti apsaugines pirštines, kai tvarkote aštrius įrankius, kad nesusižeistumėte.
Žingsnis 4. Būkite švelnus dantims ir dantenoms
Galbūt negalvojate apie dantų valymą kaip pavojingos veiklos, tačiau jei vartojate antikoaguliantų, dantenos gali kraujuoti. Galite apsisaugoti nuo to, švelniai gydydami dantenas ir šiek tiek pakeisdami dantų valymo būdus.
- Naudokite minkštų šerelių dantų šepetėlį, kad sumažintumėte dantenų sužalojimo riziką.
- Venkite dantų krapštukų. Vietoj to, valykite dantis atsargiai, naudodami vaškuotą dantų siūlą.
Žingsnis 5. Stebėkite perdozavimo požymių
Jei gydytojas reguliariai netikrina kraujo kiekio, yra pavojus, kad galite vartoti per daug arba per mažai vaistų. Kraujo skiedikliams pavartojus per didelę dozę kyla per didelio kraujavimo ir kraujosruvų pavojus.
- Jums reikės reguliariai tikrinti tam tikrų vaistų, pvz., Varfarino, kiekį kraujyje. Savaitinis laboratorinis darbas padės užtikrinti, kad vaistas veikia tinkamai, taip pat gali užkirsti kelią perdozavimui ar ne terapiniam lygiui.
- Pernelyg didelės kraujosruvos, kraujavimas iš dantenų, kraujavimas iš nosies, gausus kraujavimas iš menstruacijų ir ilgas kraujavimas nuo nedidelių sužalojimų yra visos įprastos problemos, susijusios su per didelės kraujo skiediklių dozės vartojimu.
- Gydytojas reguliariai tikrina kraują ir informuoja gydytoją, jei atsiranda gausus kraujavimas ar kraujosruvos.
Žingsnis 6. Suprasti su nėštumu susijusią riziką
Kai kurių kraujo skiediklių vartoti nesaugu, jei esate nėščia ar planuojate pastoti. Jie gali turėti didesnę vaisiaus kraujavimo ir apsigimimų riziką. Dėl šios priežasties gydytojai paprastai rekomenduoja moterims, planuojančioms pastoti, pereiti prie kraujo skiediklio, kuris nepraeis per placentą ir nepakenks vaisiui. Šį pakeitimą reikia atlikti prieš pastojimą.
- Varfarino (kumadino), įprasto kraujo skiediklio, vartoti nėštumo metu nėra saugu.
- Kitas įprastas kraujo skiediklis heparinas neprasiskverbs per placentą, todėl laikomas saugiu vartoti nėštumo metu.
4 dalis iš 4: Stebėjimas pas medicinos specialistą
Žingsnis 1. Reguliariai skirkite gydytojo vizitus
Gydytojas turės žinoti apie bet kokius dietos ar mankštos režimo pakeitimus. Prieš pradėdami vartoti, taip pat turėtumėte informuoti gydytoją apie visus vitaminus ar papildus, kuriuos svarstote.
- Pasitarkite su savo gydytoju, kad sužinotumėte, ar bet kokia veikla, kurią svarstote, padidintų sužalojimo riziką.
- Jūsų gydytojas taip pat galės pasakyti, ar jūsų svarstomi vitaminai ir papildai pakeistų antikoaguliantų veiksmingumą.
Žingsnis 2. Reguliariai tikrinkite kraują
Jei vartojate antikoaguliantus, svarbu reguliariai tikrinti kraują. Jūsų kraujo krešėjimo gebėjimas matuojamas ir pateikiamas tarptautiniu normalizuotu santykiu (INR). Be reguliarių tyrimų gydytojas nesužinos, ar vartojate teisingą kraujo skiediklių dozę.
- Paklauskite savo gydytojo, kaip dažnai turėtumėte būti tikrinami. Kai kurie veiksniai, pvz., Kelionės ir mitybos apribojimai, gali padidinti rekomenduojamų INR testų dažnumą.
- Jei vartojate tinkamą kraujo skiediklių dozę, jūsų INR turėtų nukristi nuo 2,5 iki 3,0.
- Jei INR yra mažesnis nei 1,0, tai reiškia, kad jūs negaunate jokio antikoaguliantų poveikio. INR, didesnis nei 5,0, yra labai pavojingas ir apie jį reikia nedelsiant pranešti gydytojui.
Žingsnis 3. Atnaujinkite vaistininką
Be to, kad turėtumėte informuoti savo gydytoją, taip pat turėtumėte pranešti vaistininkui apie savo sveikatos būklę. Retos receptinių vaistų išleidimo klaidos gali sukelti rimtų, galimai mirtinų komplikacijų.
- Įspėkite vaistininką, kad vartojate kraują skystinančių vaistų.
- Kiekvieną kartą įsigydami receptą, patikrinkite vaistus. Įsitikinkite, kad tai teisingas receptas, ir perskaitykite etiketę, kad sužinotumėte, ar kraujo skiedikliai neigiamai reaguos.
Žingsnis 4. Praneškite pagalbos darbuotojams
Jei patiriate staigią nelaimingą atsitikimą ir esate gydomas EMT ar greitosios pagalbos gydytojo, jūsų medicininiai įrašai gali būti iš karto nepasiekiami. Kad išvengtumėte neigiamos vaistų sąveikos rizikos, galbūt norėsite nešiotis tam tikro tipo laminuotą asmens tapatybę arba dėvėti medicininę apyrankę, kad skubios pagalbos darbuotojai įspėtų apie tai, kad vartojate antikoaguliantų.
