Daugelio žmonių tvarkaraštis labai įtemptas, o streso jausmas beveik tapo įprasta gyvenimo dalimi. Tai gaila, nes stresas gali neigiamai paveikti tiek jūsų emocinę, tiek fizinę sveikatą ir padaryti kasdienį gyvenimą labai nemalonų. Dėl šios priežasties ankstyvas streso požymių nustatymas yra esminis žingsnis link sveikos gyvensenos ir laimės. Norint nustatyti kai kuriuos ankstyvuosius streso požymius, reikia atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus.
Žingsniai
1 iš 3 metodas: emocinių ir pažinimo streso požymių nustatymas
Žingsnis 1. Pripažinkite, kad jaučiate pervargimą
Žmonės dažnai linkę prisiimti daugiau atsakomybės, nei iš tikrųjų gali susidoroti, o galutinis rezultatas yra susierzinimas, nusivylimas ir stresas. Jei tai skamba kaip jūs, dėl savo pareigų darbe, mokykloje ar namuose galite jaustis priblokšti. Tai gali reikšti, kad patiriate per daug streso. Toks per didelis įsipareigojimas gali sukelti lėtinį stresą, kuris laikui bėgant atsiranda.
- Tai gali apimti tokius dalykus kaip stresas darbe, nuolatiniai piniginiai rūpesčiai ar net ilgalaikių santykių problemos. Amerikos psichologų asociacijos atliktas tyrimas parodė, kad daugelis amerikiečių teigia, kad stresą daugiausia sukelia profesiniai, finansiniai ar ekonominiai veiksniai.
- Jei esate priblokštas daugybės įsipareigojimų ar išorinio spaudimo, galite jaustis nemotyvuoti, irzlūs ar pikti.
Žingsnis 2. Apsvarstykite, ar jaučiatės nuobodus ir nepatenkintas
Jei pastebėjote, kad jaučiatės neįvykdytas ar nuobodus savo darbe ir dėl to esate neramus, nerimastingas ar prislėgtas, tai gali būti streso požymis. Yra prieštaringų tyrimų įrodymų, ar nuobodulys sukelia stresą. Kai kurie tyrimai parodė, kad nuobodulys darbe sukelia stresą ir netgi gali sukelti pyktį ar atsitraukimą. Jie taip pat nustatė sumažėjusios kompetencijos ir padidėjusio streso lygio požymius karo fronto chirurgams, kurie neturėjo atvykstančių pacientų.
- Tačiau kitas tyrimas parodė, kad vien nuobodžiavimas savaime nebuvo streso priežastis, bet jei žmogus nuobodžiauja ir yra laukimo būsenoje, pavyzdžiui, chirurgų atveju, arba jam labai reikia veiklos, tai derinys gali sukelti stresą.
- Be to, yra keletas įrodymų, leidžiančių manyti, kad tokio tipo nuobodulį išsprendžia ne darbo apimtis, o tai, kaip įtraukiantis ir išpildantis darbas. Kitaip tariant, galite būti užsiėmę ir vis tiek nuobodūs.
Žingsnis 3. Ieškokite nuotaikos pokyčių
Kitas dažnas streso požymis yra nerimo ar depresijos jausmas, dėl kurio gali pasikeisti nuotaika. Galite jausti, kad neturite energijos bendrauti su žmonėmis arba tiesiog nebegalite su jais bendrauti. Galite būti irzlesni nei įprastai, spragtelėti į kitus ar uždaryti žmones.
Šie atsijungimo jausmai gali priversti jus atsiriboti ir vengti bendrauti su kitais
4. Žinokite, kad sunku sutelkti dėmesį
Nesugebėjimas susikaupti gali būti ankstyvas streso požymis. Gali atrodyti, kad jūsų mintys klajoja, kai bandote atlikti kasdienę užduotį, arba galite būti išsiblaškę pokalbio su kitu žmogumi viduryje.
- Be to, galite susidurti su atminties problemomis, pvz., Dideliu užmaršumu. Tai gali pasireikšti taip paprastai, kaip pamiršti raktus arba pamiršti tai, ką sakėte sakinio viduryje.
- Dėl šio susikaupimo sunkumo gali pablogėti ir jūsų sprendimas, galite priimti sprendimus, kurių paprastai nepriimtumėte, arba pradėti elgtis neapdairiai.
2 metodas iš 3: ieškokite fizinių ir elgesio streso požymių
Žingsnis 1. Atkreipkite dėmesį į savo energijos lygį
Kančia dėl žemo energijos lygio ar motyvacijos stokos gali būti streso rodiklis, todėl į tai reikia žiūrėti rimtai. Ilgalaikis stresinių sąlygų poveikis gali sukelti energijos ir motyvacijos stoką.
- Jei jums sunku įveikti savo kasdienybę, neturite daug energijos savo pomėgiams ar socialiniams renginiams ir netgi sunkiai atsikeliate ryte, atkreipkite dėmesį.
- Visi šie nuovargio požymiai rodo padidėjusį stresą ir netgi gali reikšti, kad esate išsekę-tai labai rimta būklė, kurią lengviau išvengti nei gydyti.
Žingsnis 2. Atpažinkite apetito pokyčius
Kitas tipiškas padidėjusio streso požymis yra apetito pasikeitimas. Pagalvokite apie maisto kiekį, kurį kasdien valgysite įprastomis sąlygomis. Jei pastebėjote, kad šis kiekis žymiai padidėjo arba sumažėjo, tai gali reikšti, kad esate stresas ir turėtumėte imtis atsargumo priemonių. 39% amerikiečių pripažįsta, kad streso metu persivalgo ar valgo nesveiką maistą.
Be to, stresas yra susijęs su svorio padidėjimu dėl padidėjusio kortizolio kiekio, kuris prisideda prie didesnio riebalų kiekio organizme ir gali padidinti potraukį jaukiam maistui. Per trumpą laiką komfortiško maisto valgymas yra susijęs su opioidų, kurie kovoja su stresą sukeliančiais hormonais, išsiskyrimu. Tačiau ilgalaikiai nesveiko maisto vartojimo ar persivalgymo įpročiai kovojant su stresu gali sukelti sutrikusią mitybą ir padidinti sveikatos problemų, tokių kaip diabetas ir svorio padidėjimas, riziką
Žingsnis 3. Atkreipkite dėmesį į skausmus
Krūtinės skausmas ir padidėjęs kraujospūdis yra dažnas nerimo ir streso požymis. Raumenų skausmai ir raumenų įtampa yra dar vienas fizinis streso požymis. Galvos skausmas yra dar vienas dažnas streso požymis, o kartais stresas netgi gali sukelti skrandžio skausmą ar sutrikimą.
- Įtampos galvos skausmai ypač susiję su stresu, o ilgalaikiai galvos skausmai gali padažnėti.
- Tačiau prieš priskiriant fizinį skausmą stresui svarbu pamatyti gydytoją, kad būtų pašalintos kitos galimos priežastys.
Žingsnis 4. Ieškokite miego problemų
Jei jums dažnai sunku užmigti arba visą naktį patiriate miego sutrikimų, tai gali būti ženklas, kad esate stresas. Nemiga, susijusi su stresu, paprastai apima pabudimą nakties viduryje arba anksti ryte. Atrodo, kad nemigos priežastis yra psichologinis susijaudinimas, kurį sukelia stresas.
Dėl miego trūkumo kitą dieną jausitės labiau pavargę, o tai gali pabloginti streso simptomus
3 iš 3 metodas: suprasti stresą
Žingsnis 1. Atkreipkite dėmesį į streso rizikos veiksnius
Yra daug veiksnių, galinčių sukelti stresą. Svarbu nustatyti savo streso priežastį, nes tai yra vienas iš pirmųjų žingsnių gydant. Kai kurie įprasti streso veiksniai yra šie:
- Darbas aukšto slėgio sąlygomis ir ilgos darbo valandos
- Trauminiai įvykiai, pvz., Artimo žmogaus mirtis ar automobilio avarija
- Neigiamos vaikystės patirtys
- Turėti mažai socialinės paramos ir jaustis izoliuotai
- Sergant sunkia liga ar prižiūrint žmogų, kuris serga sunkia liga
- Nedarbas arba nepakankamas užimtumas
Žingsnis 2. Susipažinkite su šalutiniu streso poveikiu
Stresas gali sukelti daug psichinės ir fizinės sveikatos problemų, todėl geriausia valdyti stresą. Šios problemos gali apimti:
- Opos
- Astma
- Nemiga
- Migrena ir lėtiniai galvos skausmai
- Hipertenzija (aukštas kraujospūdis)
- Koronarinė širdies liga (kartu su kitais veiksniais, tokiais kaip nutukimas ar didelis cholesterolio kiekis)
- Seksualinė disfunkcija arba sumažėjęs lytinis potraukis
- Insultas
- Sumažėjęs imuniteto veikimas
- Galima odos reakcijų, tokių kaip dilgėlinė ar plaukų slinkimas (alopecija), rizika
Žingsnis 3. Imkitės priemonių stresui sumažinti
Jei bijote, kad patiriate stresą, verta imtis prevencinių priemonių, kad stresas nepablogėtų ir nevirstų rimtesne problema. Yra daug dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte stresą savo kasdieniame gyvenime.
- Jei jaučiatės taip, tarsi jūsų stresą sukeltų darbas, apsvarstykite galimybę sumažinti savo darbo krūvį, deleguoti daugiau užduočių, pailsėti ar net pakeisti darbą ar karjerą.
- Skirkite šiek tiek laiko mėgautis gyvenimu, praleisdami laiką su draugais ir šeima. Taip pat svarbu kiekvieną dieną skirti šiek tiek asmeninio laiko.
- Pratimai atpalaiduoja geros savijautos hormonus ir yra viena geriausių kovos su stresu priemonių.
- Jogoje ir meditacijoje naudojami gilūs kvėpavimo metodai, kurie skatina atsipalaidavimą ir sumažina stresą.
