Juokiantis sunku jaustis nusiminusiam ar patyrusiam stresą. Taip yra todėl, kad juokas padeda sumažinti organizmo atsaką į stresą, todėl jaučiatės ramus ir atsipalaidavęs. Juokas gali padėti ne visiems, kurie jaučia stresą, ir gali neturėti didelės įtakos žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio streso, susijusio su nerimu ar depresija. Tačiau, jei jaučiatės perdegę nuo artėjančio termino, sunkios darbo dienos ar kitų nedidelių nusivylimų, juokas yra greitas ir paprastas būdas sumažinti streso lygį be jokio neigiamo šalutinio poveikio.
Žingsniai
1 dalis iš 3: Kasdien juokiasi
Žingsnis 1. Praleiskite laiką su juokingais žmonėmis
Kai kurie žmonės tiesiog turi puikų humoro jausmą. Jei norite juoku sumažinti stresą, pabandykite praleisti laiką su draugais ar artimaisiais, kurie reguliariai jus priverčia juoktis.
- Kasdien palaikykite ryšį su linksmais žmonėmis, net jei tai tik tekstinė žinutė ar telefono skambutis.
- Kartu išgerti kavos, kartu pavakarieniauti ar tiesiog susitikti pasivaikščioti po parką. Tikriausiai pasijuoksite labai smagiai ir praleisite laiką su artimu draugu ar šeimos nariu.
Žingsnis 2. Žiūrėkite ir klausykitės komedijų
Komedija yra žanras, skirtas sukelti juoką. Jei jaučiate stresą, žiūrėdami juokingą filmą ar klausydamiesi nuolatinio komiko rutinos galite linksmintis ir juoktis.
- Jei esate darbe ar mokykloje, pabandykite žiūrėti trumpos formos komedijos klipus savo kompiuteryje ar išmaniajame telefone. Tai puikus būdas pasijuokti, kai trūksta laiko.
- Važiuodami į darbą ir iš jo klausykitės komedijos radijo ar stand-up albumų. Tai linksma ir atpalaiduojanti alternatyva klausytis naujienų ar kalbėti radijuje. Tai taip pat padės išlaikyti jūsų mintis nuo neigiamų dalykų.
- Jei gyvenate rajone, kuriame komedijos laidos rodomos tiesiogiai, pasilepinkite išvyka komedijų klube.
Žingsnis 3. Po ranka laikykite juokingus prisiminimus
Jei jums reikia greitai juoktis darbe ar mokykloje, pabandykite prie stalo ar spintelėje laikyti smulkmenas, kurios priverčia jus juoktis. Pavyzdžiui, galite pakabinti juokingas nuotraukas, komiksus ar suvenyrus iš nuotaikingų progų.
4 žingsnis. Raskite humoro kvailose situacijose
Juokas, siekiant palengvinti stresą, ne visada reikalauja juoktis iš komiškų situacijų. Kartais geriausi juokeliai visą dieną kyla iš nedidelių situacijų, kurios yra absurdiškos ar kitaip kvailos. Pavyzdžiui, humoras, kaip sporto gerbėjas taip rimtai žiūri į pergales ir pralaimėjimus, arba juokiasi iš tam tikrų realybės televizijos laidų absurdo, gali palengvinti jūsų nuotaiką.
- Nebūk žiaurus iš savo juoko. Vietoj to, pabandykite rasti lengvumą situacijose, kai žmonės ima be reikalo rimtai vertinti save ar savo aplinkybes.
- Jūs galite juoktis iš savęs, kai kvatojatės ar darote ką nors kvailo, tačiau įsitikinkite, kad nesate savęs nuvertinęs. Jei juoko iš savęs esmė apima mintis: „Tai buvo taip kvaila“, gali tekti iš naujo apibrėžti savo požiūrį. Mokymasis juoktis iš savęs taip pat gali padėti įgyti didesnį atsparumą ir išvengti pernelyg rimto savęs.
Žingsnis 5. Išmokite anekdotų
Anekdotai yra puikus būdas palengvinti įtemptą situaciją. Galite išmokti anekdotų ir pasakyti juos kitiems, kad jie juoktųsi, arba galite tiesiog skaityti anekdotus, kad juoktumėtės įtemptomis akimirkomis visą dieną.
- Galite rasti anekdotų ieškodami internete arba skaitydami anekdotų knygą.
- Įsitikinkite, kad jūsų skaityti anekdotai yra tinkami, ypač jei ketinate juos skaityti darbe ar pasakoti socialinių situacijų metu.
- Venkite anekdotų, diskriminuojančių ar atstumiančių marginalizuotas žmonių grupes. Tai apima rasistinius, misogynistinius, homofobinius ar ksenofobinius anekdotus.
6. Prisijunkite prie juoko terapijos grupės
Savo socialiniuose ratuose galite rasti būdų juoktis kiekvieną dieną, tačiau kai kuriems žmonėms to gali nepakakti. Jei susiduriate su rimtesnėmis problemomis, sukeliančiomis jums stresą, pvz., Sekinančia liga ar didele gyvenimo trauma, juoko terapija gali būti sveikas gydymo papildymas.
- Juoko terapija veikia su mažomis asmenų grupėmis, susiduriančiomis su panašiomis problemomis.
- Juoko terapijos tikslas yra padėti vieni kitiems išgydyti ir sumažinti bendrą streso lygį.
- Jūs galite rasti juoko terapijos grupes savo vietovėje, ieškodami internete arba paklausę savo gydytojo ar terapeuto, kaip tai įtraukti į savo gydymo planą.
2 dalis iš 3: juoko apribojimų pripažinimas
Žingsnis 1. Venkite juoktis kažkieno sąskaita
Jei turite artimą draugystę su kolega ar kaimynu, galite jaustis patogiai, erzindami vienas kitą tam tikromis temomis. Tačiau niekada neturėtumėte juoktis iš kažkieno sąskaita ir nesijuokti iš savybių, dėl kurių kažkas gali jaustis sąmoningas.
- Niekada nesišaipykite iš kažkieno svorio, amžiaus, rasės, religijos, tautybės ar išvaizdos. Net jei draugas juokauja apie šias savybes, jums gali būti netinkama tai daryti.
- Apskritai, paklauskite savęs, ar kas nors gali būti įskaudintas ar įžeistas dėl tam tikro pokšto. Jei manote, kad atsakymas yra teigiamas, geriau perduoti tą pokštą.
Žingsnis 2. Atsisakykite noro vengti juoko
Kai kurie žmonės juokdamiesi vengia spręsti ar net pripažinti rimtas savo gyvenimo problemas. Šis juoko naudojimas nėra sveikas būdas susidoroti su stresu, nes jis aktyviai vengia pagrindinių problemų, su kuriomis susiduriate.
- Gerai, kad nedideles problemas paversite anekdotais, tačiau jei juokaujate apie rimtus gyvenimo pokyčius ar traumas, galite padaryti daugiau žalos nei naudos. Tačiau kai kurie žmonės juoką naudoja kaip gynybos mechanizmą.
- Galite saugiai juoktis iš didelių gyvenimo problemų tik tada, kai susidorojote su šiomis problemomis ir pasimokėte iš patirties.
Žingsnis 3. Gaukite pagalbos dėl rimtų problemų
Jei stengiatės susidoroti su rimta emocine ar psichologine trauma, juoko nepakaks. Jums gali tekti dirbti su terapeutu arba vartoti receptinius vaistus, kad padėtų valdyti rimtas ligas, tokias kaip nerimas, depresija, bipolinis sutrikimas ir PTSS.
- Jei daug ar didžiąją laiko dalį jaučiatės nervingi, nerimastingi ar patiriate stresą, jūsų gyvenimo kokybė gali būti sumažėjusi ir jums gali prireikti psichikos sveikatos priežiūros specialisto pagalbos.
- Paklauskite savo gydytojo apie darbą su terapeutu. Taip pat galite rasti savo vietovės terapeutų, ieškodami internete arba patikrindami vietinę telefonų knygą.
3 dalis iš 3: kasdienio streso mažinimas
Žingsnis 1. Naudokite atsipalaidavimo metodus
Jei jaučiatės tikrai įtemptas, juoko gali nepakakti. Daugelis medicinos specialistų rekomenduoja naudoti atsipalaidavimo metodus, padedančius valdyti stresą ir susidoroti su sunkiomis emocijomis.
- Progresyvus raumenų atpalaidavimas apima kiekvienos kūno raumenų grupės įtempimą iš eilės, tada įtampos pašalinimą. Pabandykite bent 5 sekundes išlaikyti kiekvienos raumenų grupės įtampą, tada prieš pakartodami leiskite raumenims atsipalaiduoti maždaug 30 sekundžių.
- Meditacija apima susikoncentravimą į kvėpavimą, kad išlaisvintumėte stresines ar erzinančias mintis ir emocijas. Lėtai įkvėpkite pro šnerves, skaičiuodami iki penkių, sulaikykite kvėpavimą penkias sekundes, tada lėtai iškvėpkite, skaičiuodami iki penkių. Pabandykite medituoti naudodami nemokamą meditacijos programą, pavadintą „Įžvalgos laikmatis“.
- Joga ir Tai Chi apima kvėpavimo koordinavimą lėtais, apgalvotais judesiais ir tempimais, kad pasiektumėte raminančią savijautą.
Žingsnis 2. Kiekvieną naktį pakankamai išsimiegokite
Nepakankamas ar neramus miegas gali smarkiai paveikti jūsų streso lygį. Laikui bėgant tai gali padidinti riziką susirgti didelėmis ilgalaikėmis su stresu susijusiomis problemomis, tokiomis kaip nerimas ar depresija.
- Daugumai suaugusiųjų reikia miegoti nuo septynių iki devynių valandų kiekvieną naktį, nors kai kuriems asmenims gali prireikti 10 ar 11 valandų miego, kad jaustųsi visiškai pailsėję.
- Paaugliams paprastai reikia 8–10 valandų miego kiekvieną naktį, nors kai kuriems gali prireikti 11 valandų. Mokyklinio amžiaus vaikams reikia miegoti nuo 9 iki 11 valandų, tačiau kai kuriems gali prireikti net 12 valandų miego kiekvieną naktį.
Žingsnis 3. Reguliariai mankštinkitės
Pratimai yra puikus būdas susidoroti su stresu. Pratimai padeda sudeginti energijos perteklių ir išskiria endorfinus, kurie leidžia jaustis gerai. Tai taip pat gali turėti meditacinį poveikį, kai stengiatės įveikti įtemptą įvykį.
- Bet kokia fizinė veikla gali padėti valdyti stresą, net jei neturite daug laiko. Pavyzdžiui, jei negalite susitvarkyti valandos sporto salėje, skirkite keletą 10 minučių pasivaikščiojimų arba važiuokite dviračiu į darbą, kad galėtumėte greitai ir atsipalaiduoti.
- Pasirinkite veiklą, kuri jums patinka. Pavyzdžiui, jei nekenčiate bėgiojimo, pabandykite jogos užsiėmimus, plaukimą ar riedučius. Taip pat galite naudoti programą, kuri padės jums mankštintis, pvz., „Couch to 5K“, kad padėtų jums pradėti bėgiojimą.
- Svarbu palaipsniui per tam tikrą laiką pasiekti kūno rengybos lygį. Pasitarkite su savo gydytoju prieš pradėdami ar intensyvindami bet kokį treniruočių režimą, kad įsitikintumėte, jog jūsų kūnas yra pakankamai sveikas fiziniam krūviui valdyti.
Žingsnis 4. Ieškokite socialinės paramos
Socialinė parama yra nepaprastai svarbi, jei susiduriate su rimtomis streso problemomis. Socialinę paramą galite rasti susisiekę su draugais, artimaisiais ar net bendradarbiais, kuriais pasitikite ir su kuriais palaikote gerus santykius.
- Sukurkite savo socialinės paramos tinklą su žmonėmis, kuriais galite pasitikėti. Jūs netgi galite apsvarstyti galimybę pabandyti surasti žmones, kurie dalijasi jūsų interesais, naudodami tokią svetainę kaip meetup.com.
- Pagalvokite, su kuriais patikimais žmonėmis jūsų gyvenime lengviausia pasikalbėti. Pavyzdžiui, giminaitis, dirbantis visą darbo dieną ir turintis keletą vaikų namuose, gali būti ne taip lengvai pasiekiamas kaip vienas draugas, dirbantis ne visą darbo dieną.
- Praneškite savo palaikymo tinklo žmonėms apie įtemptus įvykius jūsų gyvenime. Paklauskite, ar galite paskambinti, parašyti žinutę ar aplankyti juos sunkiu metu.
- Taip pat būtinai paklauskite savo draugų ir giminaičių, kaip jiems sekasi, ir praleiskite laiką kalbėdami ar bendraudami, kai jūsų gyvenime viskas gerai. Taip jie nesijaus, kad su jais susisiekiate tik tada, kai jums reikia pagalbos.
5 žingsnis. Keiskite savo požiūrį
Daugelis žmonių kaupia nereikalingą stresą laikydamiesi perfekcionistinio požiūrio. Jums gali atrodyti, kad viską reikia daryti nepriekaištingai visą laiką, nesvarbu, ar tai būtų darbe, mokykloje, ar tiesiog tvarkant namus. Nors toks požiūris gali padėti jums jaustis produktyvesniam darbe, laikui bėgant jis gali būti labai žalingas.
- Pabandykite stebėti savo mintis ir sustabdyti save, kai tik pagalvojate: „Man reikia“, „privalau“arba „turiu“. Pagaukite save bet kada, kai manote, kad kiti žmonės ar situacijos turi, turi ar turi būti tam tikri. Pabandykite naudoti skaitiklį ir spustelėkite jį kiekvieną kartą, kai įsitraukiate į tokį mąstymą. Tai padės geriau suvokti, kaip dažnai kyla tokių minčių. Be to, būtinai pakeiskite mintis.
- Pavyzdžiui, galite pakeisti mintį į kažką panašaus: "Norėčiau, kad viskas būtų kitaip, tačiau situacija yra tokia, kokia yra. Aš negaliu jos pakeisti, todėl rasiu būdų, kaip ją priimti ir kuo geriau išnaudoti."
- Stenkitės apdovanoti save už gerą elgesį, o ne bausti už blogą elgesį.
- Jei tikrai stengiatės pakeisti savo požiūrį, kvalifikuotas terapeutas gali padėti. Paklauskite savo gydytojo, ar terapija jums tinka.
